Astravo atominė elektrinė (Astravo AE, oficialiai Baltarusijos AE, brus. Беларуская АЭС, rus. Белорусская АЭС) – statoma 2 blokų (2400 megavatų) branduolinė jėgainė Baltarusijoje. Atominė elektrinė su rusiškais reaktoriais AES-2006 statomi Baltarusijos lietuvių etninių žemių centre - Gervėčių krašte, netoli Mikailiškių (Šulninkų kaime), Astravo rajone, 20 km iki Lietuvos sienos. Lietuviškų etninių žemių žemėlapį su aprašymu galima rasti Internete: viduramziu.istorija.net/etno/etno19a.htm. Jame pagal Lietuvių kalbos instituto atliktus kalbų paplitimo Rytų Lietuvoje mokslinius tyrimus parodytos vietovės, kuriose buvo kalbama lietuvių, baltarusių, lenkų kalba. Žemėlapį sudarė P. Gaučas, A. Vidugiris. Šiandien naujai statoma Baltarusijos AE kelia didelę grėsmę ir visos Lietuvos ekosistemai, gamtai, nes esama teritorija yra Nemuno ir Neries baseino aukštupyje.
Tai taip pat aktyvi seisminė zona. Įvykus avarijai per gruntą ir vandenį, miestuose prie Neries ir Nemuno upių taršalai gali patekti į giluminius vandens gręžinius ir geriamą vandenį, taip išplisti po didelę dalį Lietuvos teritorijos. Lietuvos premjeras A. Butkevičius spaudai sakė, kad Astravo AE negali būti statoma: „Raginame Baltarusiją susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų, pažeidžiančių Espo konvenciją. Tai Baltarusijai mes esame išsakę ir oficialiai. Liepos 24 d. buvo išsiųsta viena nota, o rugpjūčio 6 d. - kita. (...) Notose mes išdėstėme savo reikalavimus, kad būtų laikomasi tarptautinių pasirašytų sutarčių, kurios yra privalomos ir Baltarusijai“, - akcentavo A.Butkevičius (pagal "Delfi", "Lietuvos ryto" inf.).
TS-LKDP bendruomenė su visų Lietuvos žmonių pagalba surinko reikiamą kiekį parašų (64 702) dėl Astravo AE ir 2016 m. rudenį į Seimo plenarinę sesiją keliaus įstatymas, kuris neleis per Lietuvos infrastruktūrą tekėti nesaugiai elektrai, taip sumažinant elektrinės statybos ekonominį pagrįstumą. 2016 m. liepos 28 d., 18 val. TS-LKDP kviečia susirinkti ant Aukštojo kalno (Juozapinės kaimas šalia Medininkų), kur vyks Astravo AE stebėtuvės "Astravas - arčiau, negu tu manai". Iš tikrųjų Astravo atominė elektrinė statoma prie pat Lietuvos sienos, jos bokštai matomi plika akimi. Kviečiame atvykti ant Aukštojo kalno liepos 28 d., 18 val. ir tuo įsitikinti patiems bei drauge pasiųsti žinią Baltarusijai, kad esame prieš nesaugią atominę.
Sparčiais tempais šalia Lietuvos, šalia Vilniaus, Baltarusijoje, lietuviškų Gervėčių krašte dyksta atominis monstras - Astravo AE. Įvykę incidentai Rusijos AE, tarsi mus perspėja apie galimai artėjančią tragediją. Reikia atsakingiems už Lietuvą ir tautą išmokti pagaliau skaityti įvykius ir vertinti juos! Yra dar vienas kelias. Jei Lietuva labiau rūpintųsi savo tautiečiais Baltarusijoje, baltarusiai nedrįstų Gervėčių krašte - didelėje lietuviškoje saloje statyti Rusijos Astravo AE. Vikipedija: Gervėčiai (brus. Гервяты) – miestelis vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, Astravo rajone, apie 70 km į rytus nuo Vilniaus, prie Aluošios upės. Baltarusijos lietuvių etninių žemių centras. 15-a išlikusių lietuviškų kaimų bendrai dar vadinami Gervėčių kraštu. O mes kuo rūpinamės? Lenkiškų raidžių diegimu į lietuvišką abėcėlę? Jei Lietuva Gervėčių kraštą laikytume savo dėmesio centre, grėsmingos AE statyba galėtų būtų suprantama kaip karo paskelbimas Lietuvai! Jie paprasčiausiai žudo čia gyvenančių išlikusių etninių lietuvių bendruomenę, šalia yra ir lietuviška mokykla, bažnyčia ir parapija. Ar mūsų vyriausybė imasi žingsnių gervėtiškius apginti? To negirdime. Manau, tai didžiulis Lietuvos vyriausybės APSILEIDIMAS. Pavyzdžiui, Izraelis tokiu atveju ėmėsi žymiai radikalesnių sprendimų, kai kaimynai šalia sienos bandė statyti AE. Nuotraukoje: Gervėčių Švč. Trejybės bažnyčia.
Žiniasklaidoje pasirodo vieną kitus politikų kaltinantys straipsniai, kad tokie aktualūs klausimai, kaip Baltarusijos Astravo AE, yra kai kurių partijų politinė savireklama prieš rinkimus. Tačiau kokia tikrovė be šių politinių emocijų?
Astravo AE paleidimo į eksploataciją atveju, manau, tikrovė tokia, kad netgi būtų išmintinga perspėti Baltarusiją, kad bus nutraukti bet kokie diplomatiniai santykiai su Lietuva. Tai būtų radikalus, tačiau, svarbiausia, saugojantis Lietuvos piliečius žimgsnis nuo galimos katastrofos. O katastrofos tikimybė yra labai reali: Neries upės aukštupyje (Astrave) vandenyje ištirpę radionuklidai gali ilgam laikui užteršti didžiulę Lietuvos teritoriją, ten kur gyventojų šulinius pasiekia vanduo iš Neries ir žemiau Nemuno upių baseino. Todėl pirmiau reikia mąstyti, o ne politikuoti. Vargas Lietuvai nuo piktavalių politikantų, kurių poelgiai - nemąstyti savo galva, o žeminti kitus savo tautiečius bei nepriimti gyvybiškai būtinų Lietuvai sprendimų. Šiuo neatidėliotinu atveju žiūrėti ne savų piliečių gyvybinių interesų, o konjunktūros ir kažkokių gudravimų paprasčiausiai būtų kvaila, neatsakinga ir net nusikalstama. Žinome, kad atomas yra labai skvarbus, kartais nereikia net konkrečios avarijos, kad atomas pereitų, atrodo, neįveikiamas sienas ir kliūtis. Kas tada iš Lietuvos valdžios žmonių ir partijų, užuot politikavę, prisiims atsakomybę, jei Lietuvoje pradės gimti vaikai su radioaktyvios spinduliuotės sąlygotais defektais? Maldoje prašykime Viešpaties, tegul tai būna tik perspėjimas vadovams, atsakingiesiems už Lietuvos piliečių saugumą ir motyvas veikti. Pasitikint, kad Viešpats mus saugos, o Švč. M. Marija globos, yra graži idėja pastatyti koplyčią iš Lietuvos pusės prie Astravo AE.
Straipsnis "Lietuvos ryte": Astravo reaktoriams aušinti – Neries vanduo. Kuo tai gresia?
DELFI projektas „Astravas. Monstras šalia mūsų“.
„Mokslo sriuba“: Astravo AE keliamas pavojus.
Vilnius, 2019 m.
Unikaliame geografiniu, istoriniu ir biologiniu požiūriu Lietuvos kampelyje galima išvysti vaizduotę audrinantį vaizdą – ant kalvos, iškilusi laukuose stūkso senovinė pilis. Tai – legendomis apipinta bei daugybę istorinių įvykių menanti Norviliškių pilis.
Dabar ši kadaise beveik sugriauta pilis prikelta naujam gyvenimui. Nuo šiol joje Renesanso ir Švietimo epochos dvasią galės pajusti kiekvienas norintis žmogus, ji yra atvira ir turistams, ir konferencijų dalyviams.
Aplink Dieveniškes – Goštautų žemės ir dvarai. Viename iš jų gyveno Barbora Radvilaitė, kuri melsdavosi Dieveniškių bažnyčioje, pirmąkart pastatytoje XV amžiaus viduryje.